star_border

Fasado įrengimo ABC

Ką turi žinoti namo savininkas?

Daugiau nei 75 proc. pastato suvartojamos energijos vidutiniškai tenka patalpoms šildyti ir karštam vandeniui ruošti. Taigi kyla pagrįstas klausimas, kaip sumažinti energijos suvartojimą ir sutaupyti. Vienas pirmųjų žingsnių – tai pastato išorės sienų šiltinimas. Beveik 90 proc. gyvenimo praleidžiame uždarose patalpose ir tik 10 proc. – gryname ore. Komfortiškiausiai jaučiamės, kai patalpoje yra 19–22 °C temperatūra ir 40–60 proc. santykinis oro drėgnis. Svarbi ir sienų, grindų bei lubų paviršių temperatūra – skirtumas tarp jų ir patalpos oro neturi būti didesnis kaip 2–3 °C. 

Šilumos izoliacijos sistemos ne tik apsaugo pastatą nuo šilumos praradimo, bet ir veikia kaip išorinių sienų apsauginis skydas. Izoliacinis sluoksnis apsaugo sienų konstrukciją nuo tiesioginio aplinkos poveikio ir taip pailgina pastatų gyvavimo laiką. Be to, izoliacijos sistemos veikia ir pastato išvaizdą: pasitelkiant šiuolaikiškas įvairių spalvų ir faktūrų fasadų apdailos medžiagas, galima sukurti begalę skirtingų estetinių variacijų.

Bene populiariausias šiuo metu pastatų šiltinimo būdas – išorinė sudedamoji tinkuojamoji šiluminės izoliacijos sistema (angl. ETICS). Ji labai mėgstama, mat tokią sistemą gana paprasta įrengti, be to, ji besiūlė ir lengva, taigi fasado ir pamato neveikia didelės apkrovos. Tinkamai izoliuotos pastato sienos padeda užtikrinti gerą vidaus patalpų mikroklimatą ir šiluminį komfortą. Tačiau tam būtina ne tik parinkti kokybiškas medžiagas, geriausiai tinkančias konkrečiamstatiniui, bet ir pasirūpinti, kad darbai būtų atlikti laikantis gamintojo nustatytos metodikos.

Į ką atkreipti dėmesį šildant namo fasadą?

Šiltinimo sistemų gamintojai teigia, kad fasado kokybė gali nesikeisti net 25 metus, tačiau tik tuo atveju, jei įrengiant fasadą bus laikomasi visų gamintojo nurodymų. Reikia suprasti, kad nurodytas eksploatavimo laikas nėra garantija, kurią suteikia gamintojas, tai – tik ekonomiškai pagrįstas pagrindas, padedantis apsispręsti ir pasirinkti atitinkamus produktus. Pasirinkimo galimybės – labai įvairios. Galima, nors tikrai nerekomenduočiau, rinktis skirtingų gamintojų produktus, ieškoti pigesnių, bet tuomet nereikia tikėtis nei kokybės, nei garantijos – jos tikrai nebus.  Šiltinant pastatus visuomet reikia rinktis vieno gamintojo medžiagas ir  produktus, sudarančius darnią sistemą. Daugelio gamintojų siūlomos sistemos skirstomos pagal tai, kokia šiltinamoji medžiaga naudojama. „Baumit“ šiltinimo sistemas skirsto pagal jų savybes, integralumą ir produktų suderinamumą, nes visos sistemos ypatybės yra svarbiau nei vien tik šiltinamosios medžiagos ypatybės. Todėl pirkėjui siūlome gerai pagalvoti ir apsispręsti, kokiomis savybėmis turi pasižymėti namo šiltinimo sistema. Juk vargu ar kas nors svajoja savo namo fasadą nuolat perdažyti, plauti nuo jo teršalus ar atlikti kitus priežiūros darbus. Šiuolaikinis žmogus nori gražaus, šilto ir ilgai savo pirminę išvaizdą išlaikančio fasado.


Sertifikuotos sistemos ir ekspertų patarimai

Sistemos yra sertifikuojamos pagal išorinių sudedamųjų tinkuojamųjų šiluminės izoliacijos sistemų reikalavimus. Tai užtikrina, kad visos naudojamos medžiagos ir komponentai yra tinkami naudoti kartu – jų tarpusavio suderinamumas patikrintas laboratorijose. Taigi žmogus gali būti tikras, kad jei ir atsiras tokia sistema šiltinto fasado defektų, tai tikrai ne dėl naudotų medžiagų nesuderinamumo. Be to, renkantis sistemą, atsakingi gamintojai visada teikia konsultacijas, taip pat teikia visokeriopą techninę priežiūrą fasadą šiltinant. Taigi žmogus nelieka vienas su iškilusiais klausimais ar nekompetentingais, o kartais ir nesąžiningais statybininkais.

Dažniausi fasadų defektai

Bene dažniausiai fasade galima pastebėti išdaužtą dekoratyvinį tinką: neretai matyti ne tik po tinku esantis armavimo tinklelis, bet ir šiltinamoji medžiaga. Tai reiškia, kad, renkantis šiltinimo sistemą, nebuvo atsižvelgta į jos atsparumą smūgiams, kuris ypač svarbus, kai izoliuojama apatinė fasado dalis ir cokolis. Nereta problema – atšokęs dekoratyvinis tinkas. Taip gali nutikti dėl kelių priežasčių. Pavyzdžiui, dėl netinkamų orų sąlygų tinkavimo metu, pernelyg plono armuojamojo sluoksnio, taip pat – jei labai tamsios spalvos tinku padengtas tam nepritaikytas pagrindas arba jei lietaus vanduo sunkiai pasišalina nuo fasado ir lengvai patenka į šiltinimo sistemą. Pažaliavę, apsamanoję fasadai rodo nekokybišką arba blogai parinktą tinką. Itin dažna problema, kai ant apšiltinto fasado galima įžvelgti nedidelius apskritimus – smeigių galvutes, kurios prasišviečia ir gadina fasado vaizdą, o ateityje gali paveikti ir jo ilgalaikiškumą. Šis defektas dažnai vadinamas „boružėlės efektu“. Dažnai sakoma, kad tai – šalčio tilteliai, tačiau šis defektas matomas ir vasarą. Jis gali atsirasti dėl kelių priežasčių: nekokybiškų smeigių, netinkamo jų įrengimo ar prieš smeigių galvutes susikaupusios drėgmės.


Polistireninis putplastis ar mineralinė vata?

Nėra vienintelio teisingo atsakymo Tiek polistireninis putplastis (EPS), tiek mineralinė vata turi savų pranašumų. Abi medžiagos tinkamos renovuojant seną ar statant naują pastatą. Polistireninis putplastis neįgeria drėgmės, todėl nepakinta medžiagos šiluminės izoliacijos ypatybės. Jis gerai išlaiko formą, be to, su juo lengva dirbti. Mineralinė vata ypač atspari aukštos temperatūros poveikiui, nes gaminama iš natūralaus akmens. Dėl labai aukšto vandens garų laidumo koeficiento mineralinė vata užtikrina, kad drėgmė iš konstrukcijų ir šiltinamojo sluoksnio lengvai pasišalins. Tačiau fasadinės mineralinės vatos plokštės yra gerokai sunkesnės. „Baumit“ siūlo šiltinamąją medžiagą, kuri savo sudėtimi yra EPS, tačiau pasižymi ir gerosiomis vatos savybėmis. „Baumit Open EPS“ – laiko išbandytas produktas, Austrijoje naudojamas nuo 1999 metų. Per šį laikotarpį jo parduota daugiau nei 3 mln. kvadratinių metrų. Tai baltos arba pilkos (iš neoporo) perforuotos EPS plokštės, kurių viena pusė padengta specialiais dažais, saugančiais nuo neigiamo saulės poveikio. Skirtingai nei tradiciniame EPS, kiekvienoje 0,5 m² ploto „Baumit Open EPS“ plokštėje yra 1 250 ertmių, kurių skersmuo 2,5–3 mm. Šiuose kanaluose oras yra uždarytas, o garai jais gali cirkuliuoti. Dėl šios savybės „Baumit Open EPS“ garų laidumo. koeficientas yra daug artimesnis vatai nei tradiciniam polistireniniam putplasčiui, o tai užtikrina kur kas geresnį mikroklimatą namuose. Kita vertus, dėl tokio garų laidumo, šiltinant naujai statomus pastatus, galima daugiau kaip perpus sutrumpinti mūrui išdžiūti reikalingą laiką. Likusi drėgmė netrukdomai pasišalina per esamas skylutes. Taip pat – ir drėgmė, susikaupusi atliekant „šlapius“ vidaus darbus. Beje, plokštėje esančios skylutės pagerina klijų ir armuojamojo mišinio sukibimą su plokšte. Tai užtikrina, kad sistema neatsisluoksniuos. Kita svarbi šio produkto savybė – mažas šilumos laidumas. „Baumit Open EPS“ užtikrina, kad žiemą namuose nešalta, o vasarą – nekaršta, temperatūra viduje – pastovi ir komfortiška, nėra perteklinės drėgmės. Kalbant apie įprastą pilkos spalvos polistireninį putplastį, būtina paminėti vieną pagrindinių jo trūkumų: dėl neigiamo saulės poveikio izoliacinė plokštė deformuojasi, o paviršius susilpnėja. Priklijavus ant fasado, tokias plokštes reikia saugoti nuo saulės, kitaip jos išlinksta, deformuojasi, gali net atšokti nuo sienos. O štai „Baumit Open EPS“ paviršius yra padengtas šviesiais dažais, kurie gerai saugo priklijuotą plokštę nuo neigiamo saulės poveikio.